nuogas

núogas, -à adj. (3) 1. SD63,163, R, K be drabužių, neaprengtas: Nusirėdęs žmogus paliekti núogas kaip gimdytas J. O vaikai ant ūlyčių nuogì bėginėja K.Donel. Nuogaĩs keliais klūpojom Tršk. Dar̃ mergos nuogomì blauzdomi vaikščioja Lš. O ji nusirėdė nuoga ir užsikabino tinklą BsPI5. Jis liepė mane nuogą nusivilkt Vad. Nugi žiūrau – boba nuogutáitė stovi Lzd. Liko núogos kap grūšės Plv. Nuogas nuogutėlaitis Milašius spardos S.Čiurl. Ir pradėjo vanoti su tąja džiovyta jaučio uodega ponui per nuogą kūną BsPIII39. Guli kiškis an dirvono, nuogas, be žipono (d.) Slk. Gimęs esmi nuogas Mž434. Buvo nuogas ant kryžiaus pakabintas DP176. Ir jie buvo abu nuogu, žmogus ir jo motė BB1Moz2,25. ^ Ateik nuogas, parsineši antyje B. Nuogas lytaus nebijo LTR(Grk, Vl). Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nei per slenkstį neperžengsi B. Juoda duona – ne badas, stora drapana – ne nuogas Nj. Nuogas gimei, nuogas ir mirsi PPr127. Bėda biednam, šalta nuogam LTR(Šmk). Man susiruošti – kaip nuogam susijuosti (lengva) rš. Savo rūbus atiduoda, o pati plika nuoga vaikšto (avis) Pnd.

nuogaĩ adv. K: Visa nuogaĩ nusirengė i maudosi Gs. Toji nuogai nusivilko, išsitepė, pasileido kasas ir eina LTR(Vrn). Baisiai gėda, lyg nuogai nuvilktam rš. ║ mažai, plonai, prastai apsidaręs: Kur bėgi núogas, užsivilk paltą! Ds. Vaikai núogūs, miršta badu (ps.) Ign. Vaikai nuogì, badą kenčia Pb. Taipgi namai visi paskiau nuogì pasidaro, kad su buksvoms lopytoms vyrs vos užsidengia K.Donel.

2. niekuo neapaugęs, plikas (apie lauką, žemę, medžius ir kt. daiktus): Pievelės dabar nuogos kaip avys be vilnų vietomis mažne rudavo Žem. Medžių šakos, dar nuogos, pavėjuo lingavos Žem. Ąžuolas stovėjo nuogas J.Balč. Tu šąli nuogutis, visas snieginas Blv. Tuopos jau buvo visai nuogutėlės J.Dov. [Žiemkenčiai] vos laikosi įsikabinę į nuogus grumstus P.Cvir. Ir ryto šviesoje lėktuvo apačioje matome nuogus kalnus, šešėlių pilnas pakalnes A.Vencl. Ką gi aš čia graušiu kaip šuva núogą kaulą! Skdt. Nuogi kaulai tebebrunkso J. 3. niekuo neapdengtas, nepridengtas: Jau nuogà žemė, tuoj ir pašalą paleis Sdk. Sėdėjo ... ant žemės nuogos Mž437. Jau visai núogas [tvartas] b[uv]o, dabar jau uždengė Gs. Gatvėmis vaikščiojo kareiviai su nuogais durtuvais T.Tilv. Nuogu pjaujančiu kardu BB1Moz3,24. Po núogum dangum KI429. | Saulelė iš pradžios nuoga, be spindulių, pamažu kilo aukštyn Žem. | prk.: Špiegais este, atejot apžvalgyt, kame žemė yra nuoga (neapsaugota, neapginkluota) Ch1Moz42,9. 4. prk. toks, koks yra; be priedų, be pagražinimų, grynas: Meistram nuogą raguolį (tik raguolį, nieko daugiau) neši?! J.Balt. Dabar nuogą teisybę pamatė, kaip iš miego prabudo Žem. Jiems išdėsčiau tiesą nuogutėlaitę rš. Jis išvydo nuogą, baisią gyvenimo tikrenybę J.Avyž. Keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. ║ nepagrįstas: Kad nebūt núogas žodis, pažiūrėkit pasą Dbg. Ne nuogu nei tuščiu žodžiu, bet galinčiu ir ištesiančiu žodžiu sakau tau DP467. Tiektai žodžiai ..., tiektai nuogi žadėjimai tiesos DP460.

nuogaĩ adv.; MPIII46 iš viso, visiškai, tiesiog: Nuogai visiemus gert įsakė DP141. Netarė: tatai yra ženklas kūno mano ... Bet nuogai: tatai yra kūnas manas DP265.

5. prk. nieko neturintis, neturtingas: Nuogas žmogelis, kur dėsis! Pb. Nuogà nuogiáusia atejo, su viena suknele, mano visus rūbus baigia plėšyt Skdt. Tavo pati iš visai nuogų̃ namų Mrk. Gavo žentą be jokios dalies, núogą kaip pirštą Jnš. Tu nuogamujam nuvilkai drapanas BBJob22,6. ^ Núogas (nj.) plikas kaip tilvikas Bt. Nuogas nuogą negal pridengti PPr272. Núogas vainos nebijo LTR(Jz).

núoga n.: Bet žiema da ilga, reikia ją permisti, o sviete kaip ir pas mus visur tuščia ir visur nuoga V.Piet.

◊ iš nuogių̃ núogas Btg visiškai nuogas: Išsirengė visai – iš nuogių̃ nuogà Ar.

nuogomìs rañkomis (nagaĩs)

1. be reikiamų priemonių, įnagių: Vien greitu atvykimu ir nuogomis rankomis gaisro užgesinti negalima sp.

2. be nieko, be dovanų: Viešpatis ... noteis tuščiomis, arba nuogomis, rankomis DP237. Kaipgi aš galiu eit nuogais nagais?! Upt.